BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gaidys ar višta?

2010-05-16 parašė modytia

Gaidys vardu Gianni nejuokais nustebino mokslininkus. Kai lapė įsiveržė į ūkininko vištidę ir papjovė visas ten gyvenusias vištas, paukštis per kelias dienas “stebuklingai” pakeitė savo lytį, ėmė dėti kiaušinius ir bandė juos perėti. Tiesą mokslininkai ketina nustatyti atlikę genetinius tyrimus.

Didžiosios Britanijos dienraštis “Daily Mail” rašo, jog Gianni gyvenimą pradėjo kaip grynakraujis gaidys, savo aštriu balsu kiekvieną rytą žadindavęs savo savininkus italus. Tačiau kai Toskanoje esančios fermos vištidę nusiaubė lapė, prasidėjo keisti pokyčiai. Jau po kelių dienų paukštis pradėjo dėti kiaušinius ir bandė juos perėti, kitaip tariant - savaime pakeitė lytį ir tapo višta.

Toks lyties pokytis pritrenkė Jungtinių Tautų Ūkio ir žemdirbystės organizacijos (Farm and Agriculture Organization) mokslininkus - jie dabar planuoja ištirti paukščio DNR ir nustatyti, kas lėmė tokius pokyčius. Kol kas keliamos tik spekuliacinės teorijos. “Gali būti, jog tai yra kažkoks primityvių rūšių išlikimo genas. Kai visos patelės žuvo, vienintelė galimybė paukščiui išsaugoti savo giminę buvo tapti patele”, svarsto vienas mokslininkas.

Gyvūną tirsiantis profesorius Donato Matassino žiniasklaidos atstovams aiškino: “Šį gaidį-vištą mes nugabensime į Consdabi [inovatyvių biotechnologijų taikymo ir eksperimentavimo konsorciumas] laboratoriją ir atliksime reikiamus elgsenos ir genetinius testus. Tai mums leis iššifruoti keistą DNR galvosūkį, pagal kurį viename gyvūne tarsi egzistuoja du”.

Rodyk draugams

Žemėje iki 2300 metų gali tapti per karšta gyventi žmonėms

2010-05-16 parašė modytia

Pasaulio klimatas gali vos per tris šimtmečius sušilti tiek, kad Žemėje taps per karšta gyventi žmonėms, teigia antradienį paskelbtos mokslinės studijos autoriai.

Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto ir Jungtinėse Valstijose esančio Purdue (Perdju) universiteto mokslininkai nustatė, kad kai kuriuose pasaulio regionuose dėl sparčiai šiltėjančio klimato žmonės nebegalės prisitaikyti ir išgyventi. “Tai prasidėtų, kai vidutinė pasaulinio klimato temperatūra pakiltų apie septyniais laipsniais Celsijaus - tada galimybė (žmonėms) gyventi kai kuriuose regionuose taptų abejotina, - sakoma tame straipsnyje. - (Klimatui) pašiltėjus 11-12 laipsnių Celsijaus, tokie regionai išplistų ir apimtų daugumą šiuo metu žmonių gyvenamų vietovių”.

Pasak profesoriaus Steveno Sherwoodo, Žemės atmosfera septyniais laipsniais tikrai nesušils per šį šimtmetį, tačiau labai tikėtina, kad esant dabartiniams iškastinio kuro deginimo mastams didelių problemų gali kilti iki 2 300 metų. “Egzistuoja maždaug 50 proc. (tokio scenarijaus) tikimybė ilgalaikėje perspektyvoje”, - nurodė jis.

Šios studijos autoriai, kurie pateikė klimato pokyčių prognozes ilgesniam laikotarpiui negu dauguma kitų tyrėjų, mėgino įvertinti “kaitros stresą”, sukeliamą šiltėjančio klimato ir didėjančios oro drėgmės. S. Sherwoodas sako, jog daugelis iki šiol atliktų klimato pokyčių tyrimų yra “trumparegiški”, nes juose neatsižvelgiama į ilgalaikes šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi atmosferoje pasekmės. “Į tai reikia pažvelgti, - mokslininkas aiškino naujienų agentūrai AFP. - Per artimiausius du dešimtmečius ne per daugiausiai galime padaryti, kad pažabotume klimato pokyčius, tačiau dar galime daug padaryti dėl ilgalaikių pokyčių”.

Komentuodami Jungtinėse Valstijose leidžiamame mokslo žurnale “Proceedings of the National Academy of Sciences” išspausdintą straipsnį, Australijos nacionalinio universiteto mokslininkai sakė, kad klimato pokyčiai nesiliaus 2100 metais. “Pagal tikrovišką scenarijų iki 2 300 metų galime susidurti su (pasaulio klimato vidutinės) temperatūros padidėjimu 12 laipsnių (Celsijaus) ar netgi daugiau”, - sakė profesorius Tony McMichaelas. “Jeigu taip nutiks, mūsų nuogąstavimai dėl jūros lygio kilimo, retkarčiais pasitaikančių karščio bangų ir krūmynų gaisrų, biologinės įvairovės nykimo ir žemės ūkio problemų visiškai nublanks palyginti su pagrindine grėsme: apie pusė šiuo metu gyvenamų pasaulio teritorijų gali tapti tiesiog per karštos, kad ten galėtų gyventi žmonės”, - pabrėžė jis.

Rodyk draugams

Mokslininkus pribloškė prie Izraelio pasirodęs banginis

2010-05-16 parašė modytia

Izraelio Jūros žinduolių tyrimų ir globos centro (IMMRAC) centro zoologai nepatikėjo savo akimis, kai už poros kilometrų nuo kranto, kiek į šiaurę nuo Tel Avivo, Viduržemio jūroje pamatė pilkąjį banginį.

Pasak „Discovery News”, maždaug 12 metrų ilgio banginis elgėsi visai įprastai - plaukiojo palei pakrantę, nuolat panirdamas ir išbūdamas gelmėje nuo 3 iki 5 minučių, retsykiais virš vandens iškeldamas uodegos pelekus.

Izraelio zoologai pilkąjį banginį stebėjo ir fotografavo beveik 4 valandas, o sugrįžę ir dar kartą atidžiai apžiūrėję nuotraukas vėl buvo priversti konstatuoti, kad susidūrė su neįtikėtinu reiškiniu.

Visų pirma, pasak jų, prie Izraelio krantų niekada nėra buvę pilkųjų banginių.

Antra - jų nėra ir visoje Viduržemio jūroje.

Trečia - pilkųjų banginių nėra ir Atlanto vandenyne: pasak mokslininkų, bent jau nuo XVIII amžiaus, kai jie buvo išnaikinti komercine banginių žūkle besivertusių jūreivių.

Šiandien pasaulyje tėra tik dvi pilkųjų banginių populiacijos, ir abi gyvena Ramiajame vandenyne. Vakarinėje jo dalyje yra apie 200 šios rūšies atstovų, o rytinėje - apie 20 000. Rytinėje vandenyno dalyje gyvenantys pilkieji banginiai poruojasi Žemutinės Kalifornijos (Meksika) įlankose ir plaukia ieškodami maisto į šiaurę, palei Meksikos, JAV ir Kanados krantus į Arkties vandenyną, į šiaurę nuo Aliaskos ir šiaurrytinės Sibiro dalies. Po to jie vėl grįžta į pietus.

Pilkasis banginis prie Kalifornijos.
©Wikipedia
Savaime suprantama, kad jiems nėra dėl ko plaukti kone aplink pusę planetos, kad galėtų pažvelgti į Šventąją Žemę, pastebi „Discovery News”.

Kadangi Izraelio jūrų zoologai yra visiškai tikri, kad jūroje į šiaurę nuo Tel Avivo prieš kelias dienams matė pilkąjį banginį, tai galima paaiškinti tik dviem būdais, teigia JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos atstovas Philipas Claphamas. Pasak jo, arba šiaurės Atlante buvo likusi lig šiol niekieno nepastebėta nedidelė šios rūšies populiacija, nors tai esą yra beveik neįmanoma, arba banginis, ištirpus ledui vadinamajame Arkties Šiaurės vakarų koridoriuje, juo pateko į Šiaurės Atlantą ir, visiškai pasiklydęs, per Gibraltaro sąsiaurį įplaukė į Viduržemio jūrą.

Pasak P. Claphamo, ateityje dėl klimato atšilimo Arkties Šiaurės vakarų koridorius vis dažniau vasaros sezono metu bus be ledo, todėl „šis banginis nebus paskutinis”.

Rodyk draugams

Rastos prieš dinozaurus gyvenusio padaro fosilijos

2010-05-16 parašė modytia

Brazilijos paleontologai atrado gerai išsilaikiusias plėšrūnų, gyvenusių maždaug prieš 238 mln. metų, fosilijas. Padarai, kurių lotyniškas pavadinimas prestosuchus chiniquensis, buvo apie 7 metrų ilgio, svėrė vieną toną ir gyveno triaso periodu, teigia Brazilijos Liuteronų universiteto paleontologai.

Mokslininkų komanda, vadovaujama paleontologo Sergio Furtado Cabreiros ir biologo Lucio Roberto da Silvos, atrado fosilijas Donos Franciskos mieste, maždaug 160 mylių nuo Porto Alegrės. „Tai kažkas, ko mes niekada negalėjome įsivaizduoti - išsilaikymo kokybė ir fosilijų dydis yra stulbinantys”, - universiteto pranešime cituojamas L. R. da Silva. Įprastiniams dinozaurams priskiriama jų “dominavimo” epocha prasidėjo maždaug prieš 230 milijonų metų, tad naujai atrastą fosiliją atstovaujantis gyvūnas visiškai teisėtai gali vadintis dinozaurų pirmtaku.

Prestosuchus - meninė iliustracija, rodanti tikėtiną gyvūno išvaizdą
Mokslininko teigimu, šis atradimas „leis geriau suprasti šių būtybių anatomiją ir padės tiksliau atkurti jų skeletą”. S. Furtado Cabreira priduria, kad tai vienintelės liekanos, tarp kurių yra gerai išsilaikiusi užpakalinė koja, kuri „suteiks naujos informacijos apie šių neįtikėtinų roplių judėjimą”.

Fosilijos buvo surastos nuosėdinių uolienų darinyje, toje vietoje, kur prieš milijonus metų tyvuliavo ežeras. Paleontologai mano, kad šioje vietoje žolėdės būtybės sustodavo atsigerti ir jas iš pasalos puldavo tokie mėsėdžių kaip prestosuchus. Pastarieji, artimi krokodilų giminaičiai, turėjo didelę kaukolę su pjūklą primenančiais dantimis ir ilgą uodegą.

Paimta iš technologijos.lt

Rodyk draugams

Baltijoje aptikta legendinė „jūros gyvatė“

2010-05-16 parašė modytia

Baltijos pakrantėje vakarinėje Švedijos dalyje aptikta itin reta šiame regione žuvis - silkių karalius (Regalecus glesne), pranešė šalies dienraštis „Svenska Dagbladet”.

Negyvą 3,5 m ilgio žuvį pakrantėje prie savo namų Bohuslane pastebėjo vietinis žvejys Kurtas Erikssonas. Silkių karalius paskutinį kartą Švedijos vandenyse buvo pastebėtas prieš 131 metus, teigiama pranešime. „Pamačiau, kad vandenyje plūduriuoja kažkoks didelis daiktas. Iš pradžių pamaniau, jog tai plastiko gabalas, bet vėliau pastebėjau akį. Pasilenkiau pasižiūrėti ir supratau, kad tai labai keistai atrodanti žuvis”, - pasakojo žvejys žurnalistams.
Specialistai nustatė, kad tai - vadinamasis silkių karalius (Regalecus glesne). Manoma, jog šios iki 11 metrų ilgio ir iki 300kg svorio užaugančios giliavandenės žuvys tapo senovės jūreivių ir žvejų legendų apie jūros gyvates priežastimi.
Vieta, kurioje aptiktas silkių karalius
Silkių karalius laikomas didžiausia pasaulyje kaulėta žuvimi. Jos gyvena visuose pasaulio vandenynuose, paprastai nuo 300 iki 1000 metrų gylyje. Pasak ichtiologų, šios žuvys į paviršių iškyla tik negyvos. Dabar Švedijos specialistai sprendžia, ką daryti su Bohuslane rastu silkių karaliumi.

Paimta iš technologijos.lt

Rodyk draugams

Stipriausias gyvūnas pasaulyje

2010-05-16 parašė modytia

Stipriausias gyvūnas pasaulyje - kopepodų (lot. copepod) rūšies zooplanktonas - yra vos 1mm ilgio. Tačiau vertinant santykiniu požiūriu, jo jėga artimiausius konkurentus lenkia daugiau kaip 10 kartų.

Kopepodai taip pat yra greičiausiai judantys ir labiausiai planetoje paplitę daugialąsčiai mikroorganizmai. Taigi kas lemia tokią jo milžinišką jėgą?

“Evoliucinė šio gyvio sėkmė slypi gebėjime pabėgti nuo grobuonių. Sprukdami jie atlieka itin galingą ir efektyvų ‘šuolį’ “, pasakoja Danijos techninio universiteto Nacionalinio vandens resursų instituto (DTU Aqua) profesorius Thomas Kiørboe. Kartu su kitais savo kolegomis jis bendradarbiauja su to paties universiteto fizikais - tyrinėtojai, naudodami didelės spartos vaizdo kameras, analizuoja copepod’ų “pabėgimo” mechanizmą. Šis galingas šuolis tyrinėtojams padarė išties neblėstantį įspūdį.

“Šuolio greitis siekia pusę metro per sekundę; prireikus šuolis įvykdomas per kelias tūkstantąsias sekundės dalis”, sako Thomas Kiørboe ir priduria: “Tai rodo, kad kopepodai, atsižvelgiant į jų matmenis, yra daugiau kaip 10 kartų stipresni nei bet koks anksčiau tirtas gyvūnas. Netgi žmogaus gaminami varikliai ne visada išvysto tokią santykinę galią…”. Išsamūs tyrimo rezultatai publikuoti moksliniame žurnale Journal of the Royal Society Interface.

Tyrimų metų nustatyta, jog santykinė kopepodų jėga artimiausius konkurentus lenkia nuo 10 iki 30 kartų. Be to, maksimali generuojama galia yra neįtikėtinai pastovi. “Tai paaiškinti galima tuo, kad kopepodai turi du atskirus judėjimo mechanizmus”, aiškina Thomas Kiørboe. Kitų rūšių gyvūnai judėjimui paprastai naudoja vieno tipo mechanizmą (pavyzdžiui, paukščiai - sparnus, arklys - keturias kojas ir t.t.). Tačiau tiek sparnus, tiek kojas sudaranti medžiaga turi ribinį mechaninį atsparumą, todėl pastoviai naudojamas tokio tipo judėjimo mechanizmas turi ribotą maksimaliai išvystomą galią - vien tik “apsidraudimui” nuo potencialaus persitempimo.

Tuo tarpu kopepodai turi specialias vibruojančias galūnes, kurios sukuria pastovią maitinimuisi reikalingą vandens srovę - taip gyvūnai filtruoja vandenį, sugaudami visas jame pasitaikančias maistines medžiagas. Tuo pat metu šios galūnės gyvūnui leidžia plaukioti beveik niekada nesustojant. Papildomai gyvis turi 4-5 poras plaukimui skirtų kojų, kuriomis atliekami šuoliai siekiant pasprukti nuo priešų, arba medžiojant kitus mikroorganizmus. Šios kojos naudojamos rečiau ir labai trumpai. Šiose dviejose judėjimo sistemose naudojami raumenys yra panašūs, tačiau “pavaros” ir “mechanika” yra suderinta trumpiems didžiulės jėgos pliūpsniams.

“Kopepodai nepatiria kojas sudarančios medžiagos nuovargio - tokį efektą jie pasiekia tarpusavyje derindami šias dvi atskiras judėjimo sistemas. Be to, mikroorganizmų kūno forma pasižymi itin geromis hidrodinaminėmis savybėmis, kas padeda jiems efektyviai išnaudoti turimos energijos išteklius.

Nors kopepodai mūsų supratimu yra akli ir tokie mažyčiai, kad vanduo savo klampumu jiems prilygsta sirupui, šios būtybės sugebėjo išvystyti neprilygstamą “pabėgimo nuo grobuonių” meną. Judėjimo mechanizmus puikiai papildo itin jautrūs jutimo organai, padedantys greitai interpretuoti aplinkos signalus ir inicijuoti reikiamą judėjimo reakciją. Nervinė jų sistema yra neįtikėtinai sparti, lyginant su kitais bestuburiais gyvūnais. Mokslininkai mano, jog reakcijos spartą lemia išskirtinė nervų sistemos struktūra.

Paimta iš technologijos.lt

Rodyk draugams

Išrasta nuo nutukimo sauganti piliulė

2010-05-16 parašė modytia

Daugelį išsivysčiusių šalių kamuojančią nutukimo epidemiją bus bandoma įveikti nauju išradimu - sotumo jausmą sukeliančia piliule „Attiva”, kuri gamintojo teigimu neturinti jokio pašalinio farmakologinio poveikio.

Bostono (JAV) bendrovė „Gelesis” pranešė apie pasibaigusius pirmosios pasaulyje tokio pobūdžio skrandyje išsiplečiančios ir žmonėms sukeliančios sotumo jausmą priemonės klinikinius tyrimus. Pirmojo tyrimų etapo rezultatai nuteikia optimistiškai: paaiškėjo, kad „Gelesis” išrastos piliulės „Attiva”, kurias vartojo tyrimų programoje dalyvavę žmonės, sukelia ilgai trunkantį sotumo jausmą, skatina mažiau valgyti ir yra gerai toleruojamos organizmo. „Attiva” piliulės buvo skirtos 95 normalaus svorio, antsvorį turintiems ir nutukusiems savanoriams, kurių vidutinė kūno masės indekso vertė - 31. Šių tyrimų rezultatai buvo pristatyti Amerikos Klinikinės endokrinologijos draugijos metiniame susirinkime Bostone, skelbia „Xconomy.com”.

„Gelesis” atstovai neatskleidžia, iš kokių maistinių medžiagų yra sukurtas naujasis superabsorbentas. Viena cukraus kruopelytės dydžio šio polimero dalelė, absorbuodama vandenį, gali padidėti iki 100 kartų lyginant su pirminiu dydžiu. Šį hidrogelį galima naudoti vaistų kapsulėse, kurios prarytos ištirpsta skrandyje. Kurį laiką prieš valgant prarijus „Attiva” piliulę, ją reikia užgerti 1 - 2 stiklinėmis vandens. Skrandyje hidrogelio dalelės, absorbuodamos vandenį, smarkiai padidėja, ir organe lieka mažiau vietos maistui. Valgant skrandžio sienelės pradedamos spausti anksčiau nei paprastai, o smegenyse tai sukelia sotumo jausmą. Žmogus jaučiasi sotus, nors suvalgė gerokai mažiau.

Su maistu susimaišiusios hidrogelio dalelės skrandyje išlieka ilgiau, todėl sotumo jausmas trunka ilgiau. Virškinimo metu skrandžio sulčių veikiamos hidrogelio dalelės ima mažėti, atpalaiduodamos vandenį, ir kartu su maisto medžiagomis patenka į plonąją žarną. Šioje virškinamojo trakto dalyje hidrogelio dalelės vėl šiek tiek padidėja, taip sustiprindamos klampumą, todėl angliavandeniai ir riebiosios rūgštys plonojoje žarnoje absorbuojami lėčiau. Po to hidrogelis nuslenka į storąją žarną, išleidžia visą likusią absorbuoto vandens dalį ir suyra. Pasak „Gelesis” atstovų, ši medžiaga sukurta taip, kad išvis nepatektų į kraują - priešingai nei vaistai. Iš organizmo jos likučiai pašalinami su išmatomis.

Kadangi tokios kapsulės neturi farmakologinio poveikio, „Gelesis” atstovų teigimu, jos laikytinos ne vaistu, o veikiau medicinine priemone. Kada ši naujovė galėtų pasiekti rinką, kol kas neaišku - tai priklausys nuo išsamių klinikinių tyrimų rezultatų, kurie gali trukti ne vienerius metus. Tiesa, kompanija teigia, kad komercinės išradimo įgyvendinimo perspektyvos yra neblogos. Šiuose vaizdo siužetuose pasakojama apie „Attiva” veikimą.

Paimta iš technologijos.lt

Rodyk draugams

Apie….

2010-05-16 parašė modytia

šiame bloge surasite neitikėtinų vaizdų, atsitikimų, ir t. t.

Rodyk draugams